Zana Miniotaite
Prisiminimai apie Žemę
Ar jūs žinojote, kad tarp Marso ir Veneros yra planeta? Tiksliau ne „yra“, o buvo… Aišku, jūs niekaip negalite to žinoti, juk tai buvo labai labai seniai…
Žemė – toks buvo jos vardas. Ji buvo nepaprastai graži – pati spalvingiausia iš visų planetų. Spalvingiausia ir prieštaringiausia. Žemėje vyko tiek daug įvairių reiškinių, kurie niekur kitur niekada negalėtų įvykti. Tiems, kas nė karto nesilankė joje, vargu, ar pavyks suprasti visą josios prasmę ir gilumą. Visgi šios planetos atminčiai mes paruošėme kelias istorijas, suteikdami jums galimybę prisiliesti prie jos grožio.
Iš anksto atsiprašome už tai, kad prisiminimai nėra visiškai tikslūs. Jie gulėjo mūsų mintyse labai ilgą laiką, dėl to tapo neryškūs ir itin abstraktūs. Mes labai tikimės, kad, nors ir iš dalies jūs galėsite pajausti tą prasmę, kurią mes norėjome jums perteikti.
Pabaiga. Prisiminimai apie Žemę
Ši istorija pasakoja apie tai… iš tiesų ji nieko nebepasakoja, tai yra tiesiog istorijos pabaiga. Žmogaus žemėje istorijos pabaiga. Paskutinė diena. Žmogaus laikas šioje planetoje pasibaigė ir pasaulis pradėjo skilti į smulkias šukes, tirpti, nykti. Žmonės palieka planetą ir išskrenda toli toli į dangų. Nors, tikriausiai, į kitą visatą, nes dangus taip pat skyla. Jie pradės ieškoti sau naujų namų. Bet kas nutiks Žemei? Ar ji ir toliau grius, ar išnyks amžiams, ar jai, kaip ir žmonėms, ateis naujieji laikai?
Galbūt už skylančios Visatos ribų yra ir visuomet buvo kažkas, kas visą tai stebi. Kas ji? Ar gali būti, kad tai ji parašė visą šią istoriją, sumąstė ir sukūrė mūsų Pasaulį? Žemę, žmones… ir visą kitą. Ir tik ji viena težino, kas bus toliau.
Pasakos prieš miegą
Žmogus – ateivis žemėje. Taip, iš tiesų jis kažkada tiesiog čia atkeliavo ir nusprendė apsigyventi. Žemė padovanojo žmogui kūną, kad jis turėtų galimybę visavertiškai joje egzistuoti: gyventi, mirti, jausti bendrauti su kitais žemės gyventojais. Žemė daug davė žmogui, tačiau jis nusprendė pasilikti ir dalį savęs. Dalį, su kuria atkeliavo čia. Žemiško kūno viduje, savo gelmėse, žmogus išliko pačiu savimi. Išliko tuo, kas egzistuoja pagal savus dėsnius ir visuomet liks svetimas Žemei.
Alternatyva
Šis paveikslas yra apie tai, kas būtų nutikę, jeigu seniai seniai žmogus nebūtų atkeliavęs ir neapsigyvenęs Žemėje. Ar liktų planeta tuščia? Tikriausiai, kad ne. Juk ji per daug nuostabi, tad čia būtinai atskristų kokios nors kitos būtybės. Ar tos būtybės būtų panašios į žmones, ar apskritai į ką nors? Kaip jos atrodytų, kaip gyventų? Galbūt diena jiems būtų naktimi, o naktis diena? Bet kuriuo atveju, jie būtų žmogaus alternatyva Žemėje. Kaip jie atrodė ir gyveno? Ar diena jiems gali būti naktis, o naktis - diena? Bet kokiu atveju jie būtų buvę alternatyva žmonėms Žemėje.
Paveikslų serija „Prisiminimai apie Žemę“ skirta mūsų ypatingajai planetai, kuri tolimoje ateityje vieną akimirką išnyko. Šie paveikslai – tarsi vienos sekundės kadrai iš prisiminimų apie ją, todėl jų kontūrai neaiškūs ir tik miglotai primenantys kažkada Žemėje gyvenančius žmones.